: paneigti, atremti arba paneigti (kaip priešingus įrodymus) įrodymais ar argumentais, paneigiančiais žalojančius parodymus, paneigiant prielaidą. Kiti žodžiai iš paneigimo. nuginčijamas būdvardis. nuginčijamai prieveiksmis.
Ką įstatyme reiškia paneigimas?
Tiek bendrojoje teisėje, tiek civilinėje teisėje nuginčijama prielaida (lotyniškai praesumptio iuris tantum) yra teismo padaryta prielaida, kuri laikoma teisinga, nebent kas nors ją užginčytų. ir įrodyti priešingai Pavyzdžiui, k altinamasis baudžiamojoje byloje laikomas nek altu, kol jo k altė neįrodyta.
Ar žodis, kurį galima paneigti?
Galima paneigti
Ką reiškia paneigti?
1: įrodyti neteisingą argumentu arba įrodymais: parodyti, kad yra klaidinga arba klaidinga. 2: paneigti paneigtų k altinimų tiesą ar tikslumą.
Kas yra paneigiamas įrodymas?
Paneigtini įrodymai reiškia bet kokius įrodymus, kurie atremia, atsveria arba paneigia liudytojo ar priešingos šalies parodymus Paneigiamus įrodymus šalis pateikia po to, kai pateikia abi šalys. įrodymas. Tikslas yra prieštarauti priešingos šalies įrodymams.
