Kolofonas tarnavo daugeliui tikslų: duoti kūrinio pavadinimą, identifikuoti raštininką ar spaustuvininką, įvardyti atlikimo ar įspaudo vietą ir datą, padėkoti ir pagirti mecenatą, girtis, k altinti, atsiprašyti, maldauti, melstis ir dar daugiau.
Koks buvo kolofonų tikslas. Ką jie naudojo, kaip buvo naudojami?
Spausdintose knygose
Kai knygos buvo spausdinamos pirmą kartą, spausdintuvas naudojo kolofoną, kad perteiktų informaciją apie save ir savo padėjėjus bei apie pradžios datą ir/ arba baigti spausdinti, kaip tai buvo rankraščių kopijavimo praktika.
Kas yra knygos kolofonas?
Colophon, užrašas, esantis knygos ar rankraščio gale, nurodantis jo publikavimo informaciją, pvz., spaustuvės pavadinimas ir spausdinimo data. Kolofonai kartais randami rankraščiuose ir knygose, sudarytose nuo VI amžiaus.
Ar kolofonai vis dar naudojami?
Šiuolaikinėse knygose vis dar yra kolofonas, dažnai esantis teksto pabaigoje arba pavadinimo lapo kitoje pusėje. Šiuolaikinis kolofonas dažnai apima tokius duomenis kaip spausdinimo įmonė, naudojami šriftai, rašalas ir popierius, jei jis buvo atspausdintas ant perdirbto popieriaus ir kt.
Kas įtraukta į kolofoną?
Kolofonas yra trumpas skyrius, kuriame nurodoma leidėjo (pavadinimas, vieta, data, skiriamieji ženklai) ir informacija apie knygos gamybą Istoriškai kolofonai visada buvo užpakalinėje dalyje, tačiau šiais laikais jie taip pat gali būti pateikiami priekinėje dalyje, po titulinio puslapio, kartu su informacija apie autorių teises.
