Iš kur atsiranda džiutas? Dauguma džiuto gaunama iš b altojo džiuto augalo arba Corchorus capsularis žievės. Džiutas yra auksinio atspalvio, todėl kartais vadinamas aukso pluoštu.
Iš kur atsiranda džiutas?
Džiutas išgaunamas iš b altojo džiuto augalo (Corchorus capsularis) žievės ir kiek mažesniu mastu iš tossa džiuto (C. olitorius) Tai natūralus pluoštas su auksu ir šilkinio blizgesio, todėl vadinamas aukso pluoštu. Džiutas yra metinis derlius, užaugantis maždaug 120 dienų (balandžio/gegužės-liepos/rugpjūčio mėn.).
Kokiu sezonu gauname džiuto?
Džiutas yra lietaus sezono kultūra, sėjama nuo kovo iki gegužės, atsižvelgiant į kritulių kiekį ir žemės tipą. Derlius nuimamas nuo birželio iki rugsėjo, priklausomai nuo to, ar sėjama ankstyva ar vėlyva. Džiutui reikalingas šiltas ir drėgnas klimatas, kurio temperatūra svyruoja nuo 24 °C iki 37 °C. Nuolatinis lietus arba vandens kaupimasis yra kenksmingi.
Ar džiutas kilęs iš gyvūnų?
Iš gamtos gaunami pluoštai vadinami natūraliais pluoštais. Jų galima gauti iš augalų (augalinio pluošto), pvz., medvilnės, džiuto ir kt., arba iš gyvūnų ( gyvūninio pluošto), pvz., šilko ir vilnos..
Kur auga džiutas?
Džiuto auginimas daugiausia sutelktas rytų ir šiaurės rytų Indijoje, o mesta auginimas išplitęs beveik visoje šalyje. Pasėlius galima auginti žemoje, vidutinėje ir aukštoje žemėje, esant drėgmės įtampai ir vandens sąstingiui.
