Tai daugiausia buvo helis ir vandenilis, kurie vis dar yra patys gausiausi elementai visatoje. Dabartiniai stebėjimai rodo, kad pirmosios žvaigždės susidarė iš dujų debesų praėjus maždaug 150–200 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
Kaip per Didįjį sprogimą susikūrė žvaigždės?
Pirmosios žvaigždės pirmiausia susiformavo iš vandenilio – elemento, kuris dominavo visatoje iškart po Didžiojo sprogimo. Kaip ir jų palikuonys, šios žvaigždės buvo elementų gamybos mašinos, kurios, kylant temperatūrai ir slėgiui, jų širdyse kūrė naujus elementus.
Kada pradėjo formuotis žvaigždės?
Pačios pirmosios žvaigždės greičiausiai susiformavo, kai Visatai buvo apie 100 milijonų metų, prieš susiformuojant pirmiesiems galaktikams. Kadangi elementai, sudarantys didžiąją Žemės planetos dalį, dar nebuvo susiformavę, šie pirminiai objektai, žinomi kaip III populiacijos žvaigždės, buvo sudaryti beveik vien iš vandenilio ir helio.
Kas susiformavo per Didįjį sprogimą?
Didžioji dalis vandenilio ir helio Visatoje buvo sukurti akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Sunkesni elementai atsirado vėliau. Sprogstamoji supernovų galia sukuria ir išsklaido daugybę elementų.
Iš ko buvo sudaryta pirmoji žvaigždė?
Trumpas atsakymas: Vandilis ir helis (ir nedidelis kiekis ličio) Štai ir viskas. Astronomai žino, kad pirmosios žvaigždės, oficialiai žinomos kaip III populiacijos žvaigždės, turėjo būti sudarytos beveik vien tik iš vandenilio ir helio – elementų, susiformavusių dėl didžiojo sprogimo.
