Paaiškinimas: kiaušialąstės sluoksniai veikia kaip apsauginis branduolio ląstelių apvalkalas, kuris išsivystys kaip megasporangumas. Po tręšimo odos paviršiai virsta sėklų luobele.
Kokį vaidmenį atlieka kiaušialąstės danga po apvaisinimo, kuris yra dažniausiai gaubtasėkliuose aptinkamas kiaušialąstės?
Gimnosėkliai turi vieną sluoksnį – sluoksniuotą struktūrą, apimančią branduolį, o gaubtasėklių kiaušialąstės paprastai turi du sluoksnius. Po apvaisinimo oda tampa sėklos apvalkalu, atliekančiu embriono apsaugos, sėklų sklaidos ir sėklų daigumo reguliavimo vaidmenį.
Kokia yra kiaušialąstės sluoksnio funkcija?
Sėklos sluoksniai išsivysto į sėklos apvalkalą, kai po apvaisinimo subręsta kiaušialąstė Plytelės neuždengia branduolio iki galo, bet išlaiko angą viršūnėje, vadinamą mikropilu. Mikropilo anga leidžia žiedadulkėms (vyriškam gametofitui) patekti į kiaušialąstę apvaisinti.
Koks yra vientisų elementų vaidmuo?
Apvalkalas, kilęs iš lotynų kalbos integumentum, reiškiančio „dangą“, apima odą ir jos priedus – plaukus, nagus ir liaukas. Sluoksnis suteikia pagrindinį barjerą tarp vidinių kūno struktūrų ir aplinkos.
Kas atsitinka su išoriniu odos sluoksniu po apvaisinimo?
Po apvaisinimo dėl šių sluoksnių susidaro sėklų apvalkalas, kurį gaubtasėkliuose sudaro sėklidės ir sėkladėžės, atitinkamai gaunamos iš išorinių ir vidinių sluoksnių.
