Kovalentinis ryšys įvyksta kai elektronų poros elektronų poros Elektronų pora, kurią dalijasi atomai, vadinama jungimosipora; kitos trys kiekvieno chloro atomo elektronų poros vadinamos vienišomis poromis. Vienišos poros kovalentiniame ryšyje nedalyvauja. Jei abu kovalentinio ryšio elektronai kilę iš to paties atomo, ryšys vadinamas koordinatiniu kovalentiniu ryšiu. https://chem.libretexts.org › 1.03_Lewis_Structures
1.3: Lewiso struktūros – chemija LibreTexts
dalijasi atomai. Atomai kovalentiškai susijungs su kitais atomais, kad įgytų didesnį stabilumą, kuris įgyjamas suformuojant pilną elektronų apvalkalą. Pasidalydami savo išoriniais dauguma (valentinių) elektronų, atomai gali užpildyti savo išorinį elektronų apvalkalą ir įgyti stabilumo.
Kas yra kovalentinio ryšio elektronai?
Kovalentinis ryšys susidaro, kai skirtumas tarp dviejų atomų yra per mažas, kad įvyktų elektronų perdavimas, kad susidarytų jonai. Bendri elektronai, esantys erdvėje tarp dviejų branduolių, vadinami jungiamaisiais elektronais. Surišta pora yra „klijai“, laikantys atomus kartu molekuliniais vienetais.
Kaip elektronai juda kovalentiniais ryšiais?
Kovalentinis ryšys vyksta tarp nemetalų atomų. … Perdengiant orbitales, užpildomi visų jungiamųjų atomų išoriniai energetiniai apvalkalai. Bendri elektronai juda orbitalėse aplink abu atomus Jiems judant atsiranda trauka tarp šių neigiamo krūvio elektronų ir teigiamai įkrautų branduolių.
Ar kovalentinis ryšys įgyja elektronų?
Kovalentinis ryšys nesukuria elektronų, jis tiesiog suporuoja juos taip, kad kiekvienas atomas turėtų prieigą prie bent vienu valentiniu elektronu daugiau nei prieš ryšį. Kovalentinis ryšys atsiranda tarp panašaus elektronegatyvumo atomų, taigi dažniausiai tarp nemetalų.
Kas susidaro kovalentinio ryšio metu?
Kovalentiniai ryšiai, laikantys atomus atskiroje molekulėje, susidaro pasidalijus elektronams išorinėse atomų orbitalėse Pasiskirstant bendriems ir nebendrinamiems elektronams išorinės orbitos yra pagrindinis molekulių trimatės formos ir cheminio reaktyvumo veiksnys.
