Yra keli radioaktyviųjų izotopų š altiniai. Kai kurie radioaktyvieji izotopai yra sausumos spinduliuotės pavidalu. Pavyzdžiui, radioaktyvieji radžio, torio ir urano izotopai natūraliai randami uolienose ir dirvožemyje Urano ir torio nedideli kiekiai taip pat yra vandenyje.
Kaip susidaro radioaktyvieji izotopai?
Izotopai gali susidaryti spontaniškai (natūraliai) per radioaktyvų branduolio skilimą (t. y. išskiriant energiją alfa dalelių, beta dalelių, neutronų ir fotonų pavidalu) arba dirbtinai bombarduojant stabilų branduolį įkrautomis dalelėmis per greitintuvus arba neutronus branduoliniame reaktoriuje.
Iš kur atsiranda radioaktyvių elementų?
Natūraliai esančiose radioaktyviosiose medžiagose dominuoja urano ir torio skilimo grandinių nariai, įskaitant radį ir radoną. Atliekos, kuriose yra padidėjęs jų kiekis, dažnai susidaro dėl žmogaus veiklos, pvz., urano rūdos kasybos ir malimo, anglies deginimo ir vandens valymo.
Kur gaminami radioizotopai?
Radioizotopai yra cheminio elemento izotopai. Jie turi energijos perteklių, kurią išskiria spinduliuotės pavidalu. Jie gali atsirasti natūraliai arba būti gaminami dirbtinai, daugiausia tyrimų reaktoriuose ir greitintuvuose.
Kas yra pagrindinė izotopo radioaktyvumo priežastis?
Kas lemia, kad atomai yra radioaktyvūs? Gamtoje randami atomai yra stabilūs arba nestabilūs. Atomas yra stabilus, jei jėgos tarp dalelių, sudarančių branduolį, yra subalansuotos. Atomas yra nestabilus (radioaktyvus), jei šios jėgos yra nesubalansuotos; jei branduolys turi vidinės energijos perteklių.
