Kadangi jėgos, generuojančios mūsų magnetinį lauką, nuolat kinta, pats laukas taip pat yra nuolatiniame sraute, jo stiprumas laikui bėgant didėja ir mažėja. Dėl to Žemės magnetinių šiaurės ir pietų ašigalių padėtis palaipsniui pasislenka ir netgi visiškai pasikeičia maždaug kas 300 000 metų.
Kodėl Žemės magnetinis laukas pasikeičia?
Atvirkščiai įvyksta kai geležies molekulės besisukančioje išorinėje Žemės šerdyje pradeda judėti priešinga kryptimi nei kitos aplink jas esančios geležies molekulės. Didėjant jų skaičiui, šios molekulės kompensuoja magnetinį lauką Žemės šerdyje.
Kas atsitiks, jei Žemės magnetinis laukas pasikeis?
Pagal naują suakmenėjusių medžių žiedų analizę, naujausias Žemės magnetinio lauko apsisukimas galėjo būti net prieš 42 000 metų. Šis magnetinių polių poslinkis būtų buvęs pragaištingas, sukurdamas ekstremalų orą ir galbūt privedęs prie didelių žinduolių ir neandertaliečių išnykimo.
Ar Žemė praras magnetinį lauką?
Esant tokiam mažėjimo greičiui, laukas būtų nereikšmingas maždaug po 1600 metų. Tačiau šis stiprumas yra maždaug vidutinis per pastaruosius 7 tūkstančius metų, o dabartinis pokyčių tempas nėra neįprastas.
Ar Žemės magnetinis laukas išliks amžinai?
Pirmiausia reikia suprasti apie magnetinį lauką, kad net jei jis susilpnėtų, jis neišnyks – bent jau ne milijardus metų. Žemės magnetinis laukas yra dėl išlydyto išorinio šerdies, kuris daugiausia pagamintas iš geležies ir nikelio.
