A: Žmonės, sergantys diabetu, labiau linkę turėti rimtų komplikacijų dėl COVID-19. Apskritai žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, užsikrėtus bet kokiu virusu, simptomai ir komplikacijos yra sunkesni. Tikėtina, kad rizika labai susirgti COVID-19 bus mažesnė, jei diabetas bus gerai valdomas.
Ar COVID-19 gali padidinti cukraus kiekį kraujyje diabetikams?
Pacientų cukraus kiekis kraujyje gali padidėti dėl infekcijų apskritai, ir tai neabejotinai taikoma ir COVID-19 atveju, todėl reikia glaudžiai susisiekti su savo sveikatos priežiūros komanda, kad įsitikintumėte, jog gaunate tinkamą gydymą ar insulino dozes.
Ar skirtingų tipų diabetas skirtingai reaguoja į COVID-19?
Nors diabeto tipas neturi įtakos žmogaus reakcijai į koronavirusą, tai turi įtakos tai, kaip gerai valdomas jo diabetas, ar nėra gretutinių ligų, tokių kaip nutukimas ar hipertenzija.
Kiek laiko užtrunka pasveikti nuo COVID-19?
Laimei, žmonės, kuriems pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai, paprastai pasveiksta per kelias dienas ar savaites.
Kam yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 liga?
Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie turi pagrindinių sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir vėžio, labiau linkę susirgti rimta liga.
Rasti 26 susiję klausimai
Kurioms amžiaus grupėms gresia didesnė COVID-19 rizika?
Aiškinimo pavyzdys: Palyginti su 18–29 metų amžiaus žmonėmis, 30–39 metų amžiaus žmonių mirtingumas yra keturis kartus didesnis, o 85 metų ir vyresnių – 600 kartų didesnis.
Kokios pagrindinės sveikatos būklės kelia sunkaus COVID-19 riziką?
CDC paskelbė visą sveikatos būklių, dėl kurių suaugusiesiems kyla didelė sunkios COVID ligos rizika, sąrašą. Į sąrašą įtrauktas vėžys, demencija, diabetas, nutukimas, aukštas kraujospūdis, lėtinės plaučių ar inkstų ligos, nėštumas, širdies ligos, kepenų ligos ir Dauno sindromas ir kt.
Kiek ilgai pacientas gali jausti COVID-19 poveikį pasveikęs?
Vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, sergantys daugybe rimtų sveikatos sutrikimų, dažniausiai patiria užsitęsusius COVID-19 simptomus, tačiau net jauni, šiaip sveiki žmonės po užsikrėtimo gali jaustis blogai kelias savaites ar mėnesius.
Ar galite pasveikti namuose, jei užsikrėtėte lengva COVID-19?
Dauguma žmonių serga lengva liga ir gali pasveikti namuose.
Ar pakanka trijų savaičių atsigauti nuo COVID-19?
CDC apklausa parodė, kad trečdalio šių suaugusiųjų sveikata nebuvo normali per dvi ar tris savaites nuo COVID-19 testo.
Kaip COVID-19 veikia diabetu sergančius žmones?
Ankstyvieji tyrimai parodė, kad apie 25 % žmonių, kurie pateko į ligoninę dėl sunkios COVID-19 infekcijos, sirgo diabetu. Sergantiems cukriniu diabetu buvo didesnė tikimybė susirgti rimtų komplikacijų ir jie mirė nuo viruso.
Ar kraujo grupė turi įtakos sunkios ligos nuo COVID-19 rizikai?
Tiesą sakant, išvados rodo, kad žmonėms, turintiems A kraujo grupę, kyla 50 procentų didesnė rizika, kad jiems prireiks deguonies palaikymo arba ventiliatoriaus, jei jie užsikrės naujuoju koronavirusu. Priešingai, žmonėms, turintiems O kraujo grupę, rizika susirgti sunkiu COVID-19 yra maždaug 50 procentų mažesnė.
Kas yra COVID-19 pirštai?
Pernio eritema, žinoma kaip š altkrėtis, dažnai buvo pastebėta jaunesniems asmenims, sergantiems lengvu COVID-19, tiek, kad jie užsitarnavo pravardę „COVID pirštai“. Tačiau jų vystymosi priežastis dar neaiški.
Ar vakcina nuo COVID-19 padidina cukraus kiekį kraujyje?
Nėra žinomos sąveikos su vakcina ir vaistais nuo diabeto, todėl svarbu toliau vartoti vaistus ir insuliną. Kai kuriems cukriniu diabetu sergantiems pacientams cukraus kiekis kraujyje padidėja 1–7 dienas ar ilgiau po vakcinacijos, todėl po vakcinacijos labai atidžiai stebėkite cukraus kiekį kraujyje.
Kokie yra užsitęsę COVID-19 šalutiniai poveikiai?
Praėjo visi metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, o protu nesuvokiamos viruso pasekmės ir toliau glumina gydytojus ir mokslininkus. Gydytojams ir pacientams ypač rūpi ilgalaikis šalutinis poveikis, pvz., atminties praradimas, sumažėjęs dėmesys ir nesugebėjimas mąstyti tiesiai.
Ar COVID-19 gali pakenkti organams?
UCLA mokslininkai pirmieji sukūrė COVID-19 versiją pelėms, kuri parodo, kaip liga pažeidžia kitus organus, o ne plaučius. Naudodami savo modelį mokslininkai išsiaiškino, kad SARS-CoV-2 virusas gali sustabdyti energijos gamybą širdies, inkstų, blužnies ir kitų organų ląstelėse.
Kokie yra kai kurie COVID-19 simptomai?
Žmonės, sergantys COVID-19, pranešė apie daugybę simptomų – nuo lengvų iki sunkių ligų. Simptomai gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu. Simptomai gali būti: karščiavimas arba š altkrėtis; kosulys; dusulys; nuovargis; raumenų ar kūno skausmai; galvos skausmas; naujas skonio ar kvapo praradimas; gerklės skausmas; nosies užgulimas ar sloga; pykinimas ar vėmimas; viduriavimas.
Ką daryti, jei turiu lengvų COVID-19 simptomų?
Jei jaučiate silpnesnius simptomus, pvz., karščiuojate, dusuliuojate ar kosėjate:
● Likite namuose, nebent jums reikia medicininės priežiūros. Jei jums reikia atvykti, pirmiausia kreipkitės į gydytoją arba ligoninę, kad gautumėte patarimų.● Pasakykite gydytojui apie savo ligą.
Kaip blogai gali būti lengvas COVID-19 atvejis?
Net ir lengvas COVID-19 atvejis gali pasireikšti gana apgailėtinais simptomais, įskaitant varginančius galvos skausmus, didelį nuovargį ir kūno skausmus, dėl kurių neįmanoma jaustis patogiai.
Kokie yra ilgalaikiai neurologiniai COVID-19 šalutiniai poveikiai pasveikus?
Įrodyta, kad kai kuriems nuo COVID-19 pasveikusiems pacientams išlieka įvairios neurologinės sveikatos komplikacijos. Kai kurie pacientai, pasveikę po ligos, gali ir toliau jausti neuropsichiatrinius sutrikimus, įskaitant nuovargį, „neaiškias smegenis“arba sumišimą.
Kas nutiks, jei nuo COVID-19 pasveikusiam žmogui vėl pasireikš simptomai?
Jei anksčiau užsikrėtęs asmuo kliniškai pasveiko, bet vėliau jam pasireiškė simptomai, rodantys COVID-19 infekciją, jį reikia laikyti karantine ir pakartotinai ištirti.
Kokie galimi psichiniai simptomai atsigavus nuo COVID-19?
Daugelis žmonių, kurie pasveiko nuo COVID-19, pranešė, kad jaučiasi nepanašūs į save: patiria trumpalaikį atminties praradimą, sumišimą, nesugebėjimą susikaupti ir tiesiog jaučiasi kitaip nei prieš užsikrėtę.
Ar žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19?
Atrodo, kad visi žmonės, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, pvz., lėtine plaučių liga, sunkia širdies liga arba nusilpusia imunine sistema, yra labiau linkę sunkiai susirgti COVID-19.
Ar hipertenzija sergantiems pacientams yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 liga?
Hipertenzija dažniau suserga senstant ir tarp juodaodžių, kurie nėra ispanai, ir žmonių, sergančių kitomis pagrindinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas ir diabetas. Šiuo metu žmonėms, kurių vienintelė pagrindinė sveikatos būklė yra hipertenzija, gali kilti didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 liga.
Ar žmonėms, sergantiems lėtinėmis sveikatos ligomis, pvz., hipertenzija, kyla didesnė COVID-19 rizika?
Dėl COVID-19 pandemijos daugelis žmonių atsisakė stebėjimo ir gydymo dėl lėtinių sveikatos būklių, tokių kaip hipertenzija (aukštas kraujospūdis). Dabar visiškai akivaizdu, kad žmonėms, sergantiems hipertenzija, taip pat didesnė tikimybė susirgti sunkiomis koronaviruso komplikacijomis.
